virinti

virinti
vìrinti (-yti K, DrskŽ), -ina, -ino K, Rtr, NdŽ; SD1191, R, R228, 304, Sut, KBII190, M, L, LL273, Šlč 1. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT230, ŽŪŽ24 kaitinti skystį ar skystą masę, kol pradės virti: Itaigi vìrintas [v]anduoj LzŽ. Sumala su girnom [salyklą], daugiau nevìrintą vandenį uždeda [darydami alų] Kri. Tada vìrinto vandenio inpili nedaugį Šlčn. Sudžiovini šitas šakneles [valerijonų], nuplaudi gražiai, nuskutinėji, užsipili vandeniu vìrytu ir geri Kp. Mieste pienas koks prėskas, visai neskanus, sako, vìrintas Vdn. Pienas nevìrintas daug gardesnis gert Žl. Pradė[ja]u pieną vìrint, pradė[ja]u atsikosėt Klt. Kūdikį galima maitinti ir karvės bei ožkos pienu, tik jį reikia virinti . Vìrintu vandeniu atšaldytu ažmaišyt miltus Ad. Gerti neturiam [vandens], jei nori, gerk ir vìrintą, mes iš upelio nešam Trk. Vìrindavo [v]andenį, in marškas supildavo pelenus, tada [v]andenį pildavo in pelenų Antz. Kas gi kitas taip moka paruošti virintą alų, kaip senoji? M.Katk. 2. tr. kaitinti skystyje, kol išvirs: Blynus i iš vìrytų bulvių iškepdavo PnmŽ. Vìrysi vìrysi bulbas, o jos kap akmuo Jz. Susišildyk vìrytas roputes i pavalgysi Erž. Dikčiai skaniai yr kastinis su vìrintoms bulbėms Jdr. Bulbes reik sudėti, ka virtum smarkiai, i anų nereik ilgai vìrinti Lpl. A tu su vandeniu vìryk, ar tu be vandenio – šiemet nekrinta (nemiltingos) tos bulbės anė kiek . Bulves vìrintas mirkydavo i valgydavo tą rasalą Krž. Rasalą valgo su bulviums vìrytums Nmk. Atsikasėm tą arklį [belaisviai], vìrinom i valgėm Pst. Vìrins cielus grūdus i dės į tą duoną kepant Yl. Kitas vìrina apynius, kitas deda tiesiog į salyklą Žg. Avietes su žemuogėm vìrinom Pv. Vakare parginiau karves, motina padėjo suvaryti į tvartą, o paskui valgėm virintų bulvių su rūgusiu pienu J.Ap. Vieną valandą reik vìrinti tą žuvį Slnt. Budes vìrina vandeny karštam Dv. Minavota Marikė virino miežių kruopus, įlašino į viralą tris lašus kraujo iš savo piršto įpjauto M.Valanč. Ką sakė apynelis, į katelą dedamas? – Jei tu muni nevirinsi, kartį alų gersi D16. Bei erelio neviryk, kolei savo augyvės pieną žinda BB2Moz23,19. ║ Vìrink puodus prisistojusi J. Varinį vìrinu J.Kvr, Kal ilgai kaitinti, virti, kad suminkštėtų, pakankamai išvirtų: Vìrinu vìrinu burokus, drūtūs (kieti) Drsk. Runkelius sutarkuosma, vìrinsma vìrinsma, išsunksma, pasidirbsma tokį cyrupą Lpl. Vìrinau trijūse [v]andeniūse Trk. Raudonos akys – vìrinam [žuvį], neraudonos – valgom Klt. Apynėli žaliasis, pūronėli gražusis, tave tirštai virina, mane graudžiai virkdina TDrV97. 3. tr. Š, NdŽ, Gršl, LTR(Skd) verdant gaminti valgymą, gėrimą ar jovalą gyvuliams: Ji (moteris) turi visiems valgį virinti, karves milžti, kiaules šerti, paukščius lesinti Pt. [Šeimininkė] pristatė ant stalo virintų kiaušinių, sūrio ir arbatos Pt. | refl. tr. Š, NdŽ: Jiems valgį besivirinant šūvis ant jų kaip kruša atlėkė prš.gaminti (degtinę): Kad saldžios, kad gardžios arielkėlės vìrintos JV769.N daryti (alų).kaitinant ar verdant ištekinti, išskirti: Dervą, muilą vìrinti NdŽ. Parvežk akmens, muilą noriu vìryt Skr. Vìrino smalą ir toj smala užsidegė . 4. tr. Graž verdant gaminti vaistinį nuovirą: Kosuliuo [gydyti] liuob virinti cibules Krtn. Reikia eglės augmenėlių šviežių vìryt ir šutyt [skaudančias kojas] Kvr. Ka tų daktarų tiek tebuvo, liuobam visokias žoleles vìrinsiam, gersiam Krt. Ka jau gripu sirgs, jau vìrina liepų žiedus Sd. Ramuleles vìrins, arbatą duos Klk. Virinta gyvatė – gyvuliams vaistas nuo suso MTtIII127(Vb). Ne, jau vis tiek bjauriai – katino šūdą virino i davė vaikuo gerti End. | prk.: Aiškiai justi, kad eretikas visą pusmetį virino karčiausias žoleles bitininko dančiui P.Cvir. | refl. tr.: Juokai būdavo iš senų žmonių, kad žolikes vìrysis Erž.verdant su dezinfekuojančiomis žolėmis šalinti kokį netinkamą skonį, tvilkyti: Seniau puodynes taigi kiečiais vìrydavom Kpr. 5. tr. Klp verdant su įvairiomis skalbimo priemonėmis šalinti nešvarumus, balinti: Nėko neišplausi nevìrinęs, gali pasiusti Trk. Ka stori drabužiai, su pelenais reik vìrinti Všv. Balino tuos siūlus pelenuos, vìrino Vdn. Vìrinti reikėjo, pelenūse liuobam Gršl. Sruogas vìrydavo su pelenais, išvirina, tad tik galėdavo aust Všk. Mama vìrydavo terp pelenų siūlus, aš ausdavau Všk. Katrie nemargi [drabužiai], tai vìrinam, o margų nevìrinam ir paskui vežamės in ežerą Užp. Namie ar vìrini, ar trini tuos rūbus su muilu Kvr. Padaro iš pelenų šarmo i virina, i išėda tą [linų] žalumą Pžrl. Rūbus pirma skalaunam (suvilgom), tada vìrinam LzŽ. Pavaserį jau vìrini, báldai pelenuos [verpalus] ir taisai aust Alz. Senai buvo beviryti [drabužiai], labai buvo užsidargoję Slm. Ka parejau, koki dvi nedėli liuob samdyti motrišką tas utis vìrinti Kal. Skaras (drabužius) vìrydavo pečiun, jei nebūt vìrinę, tai brudas būt užėdęs Kpč. Kuriej [skalbiniai] nešiodami (nešiojami), tiej vìrinami Dv. Galop paėmė ji katilą, užkaitė ant ugnies ir pradėjo virinti siūlus J.Balč. | refl.: Vìrinsiuos ir skalbsiuos visą dieną Šts. 6. tr. kaitinant verdančiame vandenyje, daryti liaunesnį ar atsparesnį, grūdinti: Virinti klumpiai juo neplyšinė[ja] Šts. Stabules ratams ir virina [v]andenė[je], aptepa silkės sulte, kad nekimgriaužiotų Šts. Stebulę vìrino, ka jijė nepárdžiūtų i nesitrauktų, neskilinėtų Jrb. Vieną galą suverži, tada šutini katile, vìrini, tada pradedi veržt su tais lankais – ir išeina tokia graži bačkelė Kpr. I ten vìrina tas skiedas, i teip išvìrina, ka kaip bulvė ka išverda . 7. tr. Š, Šlč, Kpč kaitinant lydymosi temperatūroje durti, jungti metalines dalis: Virinu, lipiu SD174. Tėvas dumples spaudžia, o sūnus geležį vìrina žaizdre BM190(Šl). Pasimk anglių, gal reiks geležìs vìrint Trgn. Buvo meistrai, kas vìrino, kas dirbo tus lankus Akm. Jau i lankus vìrinu, jau i padkavas dirbu Als. Vasarą reikia šina vìryt, taigi prakaitas bėgte bėga, šilta, karšta Pl. Ugny geležį vìryt tai reikia paprast Jrb. | refl. Š: Sausos smilties reik pilt, tai geležis ne tei vìrinase [p]Jrb. 8. intr. Lbv prk. smarkiai šalti, spausti: Ka šaltis vìrina, toros sproginė[ja] Užv. Kaip pradėjo šaltis spirginti nuo Naujų metų, taip ir virino ištisus du mėnesius J.Avyž.tr. smarkiai šaldyti: Kad anus speigai virina, kailiais užsidaro S.Dauk. Orai gi atvėso, naktimis šalna virino namų stogus J.Balt.gairinti, plikyti (ppr. apie vėją): Koks vė[ja]s, vìrinti vìrina Krš. 9. intr. ppr. impers. Vb, Snt smarkiai šilti, kaisti: Taip vìryt vìrina, Dievasžin kaip čia bus Slm.tr. smarkiai kaitinti: Visą kūną virino karštis, atimdamas rankas ir kojas V.Bub. 10. intr. prk. mušti, kirsti, duoti: Vìrink jam per kojas botagu Š. Kad aš jai ėmiau vìryti su botagu par šonus Skr. Kai vìrini, tai net prilimpa Kp. 11. intr. LTR(Žg) prk. smarkiai šaudyti: Kad pasiunta vokyčiai vìrinti iš pabūklų – prancūzai šoka iš kamantų Dr. 12. intr. prk. garsiai staugti: Vilkai kap ėmė vìryt, tai net miškas ūžia Vrn. Nugi ir vìrina vilkai, turbūt daugelis jų ten yra Trak. 13. intr. prk. skubant važiuoti: Kur teip greit vìrini? KlvrŽ. 14. tr. prk. virškinti: Viduriai gerai vìrina Grž. | Tos ligos priežastis, tai blogas ir sunkus pilvui virinti pašaras .
◊ akimìs vìrinti smalsiai žiūrėti, spoksoti: Aš žiūrau in šitą skarelę ir akim̃ vìrinu, tep jos noriu Prn.
ãkys vìrina įdėmiai žvelgia: Ne vieno akys virina iš kampų: ak tas Jurgėliukas! V.Bub.
gálvą vìrinti Al varginti.
pìkį vìrinti pykti (ppr. be reikalo): Ko čia dabar pasipūtęs pìkį vìrini? Kt. Tai moki ilgai pìkį vìryt! Snt. Kas vìrina pìkį, tam valgyt nereik Skr.
šìrdį (šìrdis) vìrinti Knv kelti skausmą, rūpestį: Blogi vaikų darbai tėvam šìrdis vìrina Rod. Kas neturėjo nieko, tai tam gerai, o kas turėjo, tai tam [varomam į kolchozą] šìrdį vìrino Sug.
\ virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; pavirinti; parvirinti; pervirinti; pravirinti; privirinti; suvirinti; užvirinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • virinti — vi̇̀rinti vksm. Šùlinio vándenį būtina vi̇̀rinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvirinti — apvìrinti tr. K, Rtr, KŽ; SD204, Sut, N, Ak, LVI136 1. Š kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvìrinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kv. Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvìrinti Vkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirinti — atvìrinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak 1. DŽ užvirinti: Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirinti — išvìrinti tr. K, Š, Rtr, DrskŽ; D.Pošk, S.Dauk, LL288, L, PolŽ57 1. SD1204, R158, MŽ208, N, KŽ, Pln, Žž verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvìrinau aš gerai verėną J. Tus batvinius išvìrys katele Gd. Kruopus liuobam išvìrinti sumaišiusi į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavirinti — pavìrinti tr. Rtr; Sut, M 1. L, DŽ, KŽ truputį pavirti, apvirti: Kad aš turu meisos, aš įdedu meisą, pirmu pavìrinu Lpl. Pavìrins miltų, toks būs makalas su bulbėms KlvrŽ. Kaip taukus nūpili, kresnas ta da pavìrini, įdedi pipirų, lapelių,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervirinti — tr. K, KŽ, pervìrinti Rtr; Q541, SD300, Sut, N 1. NdŽ iš naujo, pakartotinai pervirti: Reikia užpilti vandeniu ir pervirinti DŽ1. Viską dar pervirink Ds. Perviryt reikia medus ir sumaišyt [tešlon] Drsk. 2. Š, DŽ per daug virinti: Nepervirink… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravirinti — pravìrinti tr. Rtr, KŽ 1. užvirinti: Aš pravìrinau puodą, virs dabar ir nuo mažos ugnies, nebėgs J. 2. per daug virinti, pervirti: A būsu pravìrinusi, leku greitai numo Krš. 3. NdŽ virinant gaminti valgį. | refl. NdŽ. 4. NdŽ nedaug pravirti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvirinti — suvìrinti K, Rtr, NdŽ; SD1182, M, LL210, L 1. tr. S.Dauk, Š, KŽ verdant pagaminti valgį, išvirti: Šlapia malka, nieko nesuvìrinsi LzŽ. Suvirinu savimp valgyklą SD372. Aguonų sumals, įpils to pieno, suvìrins Nt. Aš tą varškę suvìrinsu į sūrį,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • virinimas — vìrinimas sm. (1) NdŽ, MedŽ111; M, Šlč, PolŽ39, vìrinimos ind. KŽ; D.Pošk 1. → virinti 2: Vìrinimas košalynės I. | refl.: Pats uogų vìrinimos, sunku cukraus gauti Krš. 2. PolŽ128, Jrb → virinti 7: Virinimas – tai vienas iš moderniausių metalų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šutinti — šùtinti ( yti; Q606), ina, ino Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1119, SD242, R, MŽ, Sut 1. tr. N, K, LL172, M, Š pamažu virti (ppr. uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti: Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”